Kauno suburbanizacija

Suburbanizacija – tai procesas, kuomet gyventojai iš miesto vidinės dalies keliasi į priemiesčius. Nors suburbanizacija yra natūralus procesas augant miestams, tačiau tais atvejais, kai paties miesto populiacija stabili ar mažėja, suburbanizacija išbalansuoja miesto urbanistinę struktūrą, sukeldama nemažai socialinių, ekonominių, aplinkos problemų. Ekstremaliais atvejais (pvz. Detroite, JAV) miestas netenka net 2/3 populiacijos, tad nebeišgali palaikyti infrastruktūros ir netgi bankrutuoja. Tuo tarpu dideli priemiesčių plotai aplink miestą dažnai būna apgyventi reto tankumo gyvenvietėmis, ilgėja keliavimo atstumai, auga kamščiai ir t.t. Besiplečiantys priemiesčiai taip pat pasiglemžia iki tol žemės ūkiui ar kitoms reikmėms naudojamą žemę, didėja kraštovaizdžio fragmentacija, tad šis procesas taip pat žalingas aplinkai. Lietuvoje iki šiol nesiimama praktiškai jokių priemonių suburbanizacijai valdyti.

Kaune suburbanizacijos procesas ypač intensyvus. 1996-2024 m. Kauno miesto gyventojų skaičius sumažėjo nuo 408 706 iki 304 198, tuo tarpu per tą patį laikotarpį Kauno rajone gyventojų skaičius išaugo nuo 77 559 iki 106 277. Daugiau apie Kauno gyventojų skaičiaus kaitą>>

Metodika

Kaunu čia laikoma Kauno aglomeracija – Kauno miesto savivaldybė ir Kauno rajono savivaldybė. Duomenų šaltinis – Valstybės duomenų agentūra. Naudoti administraciniai vienetai – seniūnijos. Seniūnijų atstumas nuo Kauno centro skaičiuotas naudojant atstumą kilometrais nuo Centro seniūnijos geografinio centro iki kiekvienos seniūnijos geografinio centro tiesia linija. 2001 m. surašymo duomenys seniūnijose perskaičiuoti atsižvelgiant į seniūnijų ribų pokyčius ir atitinka 2021 m. surašymo metu buvusias ribas. Užstatymo duomenys – iš Copernicus Land Monitoring Service.

Gyventojų skaičius

Nuo 2001 iki 2021 m. gyventojų skaičius sumažėjo visose Kauno miesto seniūnijose. Tačiau gyventojų pokytis labai nevienodas: labiausiai gyventojų mažėjo Žaliakalnio (-33%), Gričiupio (-26,5%), Dainavos (-25,8%), Centro (-25,8%), Eigulių (-23,7%), Šančių (-23,6%), Vilijampolės (-23,5%) ir Petrašiūnų (-22,5%) seniūnijose. Tuo tarpu Šilainių (-1,5%), Aleksoto (-4,1%) ir Panemunės (-8%) seniūnijose gyventojų mažėjo lėčiau. Pastarosiose seniūnijose dalį teritorijos užima priemiesčio tipo zonos, kuriose sparčiai plečiasi nauji gyvenamieji kvartalai.

Tuo tarpu daugumoje Kauno rajono seniūnijų, besiribojančių su Kauno miestu, gyventojų skaičius 2001-2021 m. išaugo labai ženkliai – pavyzdžiui, Užliedžių seniūnijoje – beveik 4 kartus, Ringaudų seniūnijoje – daugiau nei 2 kartus. Kiek toliau nuo miesto nutolusiose seniūnijose (Vilkijos apylinkių ir miesto, Čekiškės, Batniavos, Babtų, Vandžiogalos) gyventojų gerokai sumažėjo.

Kauno suburbanizacija

Žemiau – gyventojų skaičiaus kaitos grafikai 1996-2024 m. Kauno mieste ir Kauno rajone. Pirmajame pateiktas gyventojų skaičius kasmet minimuoju laikotarpiu, antrajame grafike – gyventojų dalis procentais mieste ir rajone (100% laikant visą Kauno aglomeraciją).

Gyventojų skaičius Kaune mažėjo 1996-2018 m. laikotarpiu, nuo to laiko ėmė lėtai didėti. Per visą laikotarpį gyventojų skaičius Kauno mieste sumažėjo nuo 408 706 iki 304 198. Kauno rajone gyventojų skaičius augo beveik visu minimu laikotarpiu, ir padidėjo nuo 77 559 iki 106 277.

Žemiau esančiame grafike pavaizduota Kauno aglomeracijos gyventojų dalis Kauno mieste ir Kauno rajone. Kauno mieste gyvenanti dalis 1996-2024 m. laikotarpiu nuolat mažėjo ir susitraukė nuo 84,1% iki 74,1%. Šis procesas dar paspartėjo nuo 2021 m.

Žemiau pateikti grafikai, kuriuose vaizduojama seniūnijų gyventojų skaičiaus kaita priklausomai nuo jų atstumo iki Kauno centro. Didžiojoje dalyje seniūnijų gyventojų skaičius mažėjo, išskyrus esančiose 9-18 km atstumu nuo centro – čia gyventojų skaičius augo, vienoje seniūnijoje (Užliedžių) – net +284%.

Kitame grafike seniūnijos pagal atstumą nuo centro sugrupuotos į keturias kategorijas: nutolusios 0-6 km, 6-12 km, 12-18 km ir 18 km ir daugiau. Gyventojų skaičius seniūnijose arčiausiai ir toliausiai nuo centro per 2001-2021 m. laikotarpį sumažėjo panašiai – maždaug -20%. Tuo tarpu gyventojų skaičius augo 6-12 km (+6,9%) ir 12-18 km (+25,3%) atstumu nuo centro nutolusiose seniūnijose, t.y. Kauno priemiesčiuose.

Žemiau esančiame grafike – vidinės migracijos balansas Kauno mieste ir Kauno rajone 2001-2024 m. laikotarpiu. Grafikas rodo, kad visu laikotarpiu teigiamas migracijos balansas buvo tik rajone, o mieste – neigiamas, išskyrus 2013, 2019 ir 2020 m., kuomet mieste teigiama vidinė migracija buvo netgi didesnė nei rajone. 2019-2020 m. laikotarpio outlier’į galima būtų paaiškinti tam tikra miesto politika darželių/mokyklų atžvilgiu miesto/rajono gyventojams, kuomet dalis rajono gyventojų persirašė į miestą.

Demografinė gyventojų struktūra

Šiame skyriuje pateikiami grafikai su gyventojų amžiaus struktūra seniūnijose 2021 m.: vidutinis populiacijos amžius, taip pat kiek 0-14, 15-64 ir 65 ir daugiau metų amžiaus grupės gyventojų yra kiekvienoje seniūnijoje.

Vidutinis amžius

Vidutinis populiacijos amžius Kauno aglomeracijos seniūnijose svyruoja nuo 33,3 iki 44,9. Grafikas rodo, kad jauniausios seniūnijos yra 9-15 km atstumu nuo Kauno centro.

Kitame grafike seniūnijos pagal atstumą nuo centro sugrupuotos į keturias kategorijas: nutolusios 0-6 km, 6-12 km, 12-18 km ir 18 km ir daugiau. Seniūnijos mieste ir labiausiai nutolusios nuo miesto centro turi panašų vidutinį amžių – apie 43 metai. Tuo tarpu priemiesčių seniūnijose vidutinis populiacijos amžius mažesnis – 40,9 (6-12 km) ir 39,9 (12-18 km) metai.

Vaikai

Žemiau esančiuose grafikuose vaizduojama 0-14 amžiaus (vaikų) gyventojų dalis nuo visų gyventojų seniūnijose, pagal jų atstumą nuo centro. Daugiausiai vaikų yra seniūnijose, nutolusiose 3-15 km atstumu nuo Kauno centro.

Kitame grafike seniūnijos pagal atstumą nuo centro sugrupuotos į keturias kategorijas: nutolusios 0-6 km, 6-12 km, 12-18 km ir 18 km ir daugiau. Mažiausiai vaikų yra toliausiai nuo miesto centro nutolusiose seniūnijose. Priemiesčių seniūnijose vaikai sudaro didžiausią dalį – 16,4% (6-12 km) ir 17,5% (12-18 km) nuo visų gyventojų.

Darbingo amžiaus gyventojai

Darbingo amžiaus (15-64 metų) dalis populiacijoje kiek didesnė seniūnijose, nuo miesto centro nutolusiose 7-17 km. Pačiame mieste ir toliau esančiose seniūnijose darbingo amžiaus gyventojų dalis mažesnė. Tai rodo, kad ekonomiškai aktyviausi gyventojai telkiasi priemiesčiuose.

Kitame grafike seniūnijos pagal atstumą nuo centro sugrupuotos į keturias kategorijas: nutolusios 0-6 km, 6-12 km, 12-18 km ir 18 km ir daugiau. Mažiausiai darbingo amžiaus gyventojų santykinai yra arčiausiai miesto centro esančiose seniūnijose. Priemiesčių seniūnijose šie gyventojai sudaro 3-4 procentiniais punktais didesnę dalį.

Pensijinio amžiaus gyventojai

Pensijinio amžiaus (65 ir daugiau metų) dalis populiacijoje didžiausia miesto seniūnijose, ir gerokai mažesnė priemiesčių seniūnijose, nutolusiose nuo miesto centro 9-15 km atstumu.

Kitame grafike seniūnijos pagal atstumą nuo centro sugrupuotos į keturias kategorijas: nutolusios 0-6 km, 6-12 km, 12-18 km ir 18 km ir daugiau. Didžiausia pensijinio amžiaus gyventojų dalis (21,3%) yra mieste, t.y. seniūnijose, kurios nuo miesto centro nutolusios ne daugiau nei 6 km. Priemiesčių seniūnijose, šie gyventojai sudaro mažesnę dalį: 16,6% 6-12 km ir 15,2% 12-18 km. Tolimesnėse seniūnijose pensijinio amžiaus gyventojai vėl sudaro didesnę populiacijos dalį (19%).

Žemėnaudos kaita

Žemiau – užstatytos teritorijos plotų žemėlapis Kauno aglomeracijoje 1990 ir 2018 m.

Užstatyta teritorija Kauno aglomeracijoje

Išvados

  • 1996-2024 m. gyventojų skaičius augo Kauno priemiesčiuose, bet mažėjo Kauno mieste. Kauno miesto gyventojų dalis aglomeracijoje sumažėjo nuo 84 iki 74 procentų. Absoliučiais skaičiais: per šį laikotarpį Kauno mieste gyventojų skaičius sumažėjo 104 508, o Kauno rajone – išaugo 28 718.
  • Kauno mieste šiuo laikotarpiu vidinės migracijos balansas daugiausia buvo neigiamas, o rajone – teigiamas.
  • Ekonomiškai aktyvūs gyventojai (jaunos šeimos su dirbančiais žmonėmis) labiau koncentruojasi priemiesčiuose, tuo tarpu mieste yra santykinai gerokai daugiau pensijinio amžiaus žmonių.

Galimi sprendimai:

  • Automoblizacijos mažinimas pasiūlant kokybišką (bėginį) viešąjį transportą, kuris būtų konkurencingas greičio ir patogumo atžvilgiais prieš automobilius; taip pat automobilizacijos mažinimas įvairiomis priemonėmis darant automobilio turėjimą mieste keblesniu (iš didžiųjų Lietuvos miestų būtent Kaune automobiliais keliauja didžiausia gyventojų dalis). Deja, net ir Kauno darnaus judumo plane daroma klaidinga išvada, kad dabartinis troleibusų ir autobusų tinklas pilnai patenkina keliavimo mieste poreikius, nors automobilizacija ir toliau auga.
  • Urbanistinės aplinkos gerinimas vietoj monotoniškos paskirties kvartalų vystant mišrios paskirties zonas.
  • Senųjų daugiabučių ir jų aplinkos renovavimas.
  • Būsto prieinamumo gerinimas vidinėse miestų dalyse.
  • Nacionaliniu lygmeniu reguliuojama priemiesčių plėtra.

Panašu, kad be radikalių (Lietuvai) idėjų suburbanizacija ir toliau vyks sparčiai.